Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AGIA) bendradarbiaudama UAB „EOLTAS“ du mėnesius vairuotojus kvies atkreipti dėmesį į panaudotos alyvos galimą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai. Visose įmonės parduotuvėse Lietuvoje bus galima rasti informacines korteles, kurios dar kartą primins, kaip ir kur saugiai pasikeisti tepalus bei kaip juos tinkamai utilizuoti.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus fiziniai asmenys, kurie yra alyvos turėtojai, privalo jos atliekas perduoti licencijuotiems tvarkytojams. Tokio pobūdžio teršalus draudžiama naudoti pakartotinai, maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, šalinti teisės aktuose nenumatytais būdais.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už alyvos ir alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą asmenims gali būti paskirta bauda nuo 120 iki 6000 eurų. Juridiniams asmenims – nuo 300 iki 6000 eurų.
Nežinančių reikalavimų ar sąmoningai jų nesilaikančių – netrūksta
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto pavasario pradžioje surengta apklausa atskleidė, jog automobilių tepalus namuose keičia net 22 proc. vairuotojų.
Vis dar yra žmonių, kurie su panaudota alyva elgiasi ne taip, kaip reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas ir tikėtina, kad neteisėtai ją naudoja. O tai didžiulė žala ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Nors reikalavimai visiems skirtingi, tačiau tiek gamintojai, tiek importuotojai, tiek naudotojai privalo žinoti, kaip reikėtų utilizuoti panaudotą tepalą. Kalbant apie gamintojus ir importuotojus, reikėtų nepamiršti, jog pirmiausia jie privalo šviesti bei informuoti visuomenę apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių teršalų tvarkymo galimybes bei finansuoti patį procesą.
„Iš praktikos žinome, jog apsukrūs tautiečiai iš variklių išleistą alyvą sugeba suvartoti kaip kurą tiems patiems automobiliams, pastatų šildymui, medienos impregnavimui, senų transporto priemonių variklių ir greičių dėžių, benzininių pjūklų grandinių ir kitų agregatų tepimui, – sako Rita Zdanevičienė, AGIA direktorė. – Mūsų tikslas, kad asociacijos nariai visus reikalavimus, susijusius su alyvų platinimu, surinkimu ir utilizavimu įgyvendintų, kaip tai yra reikalaujama pagal įstatymus. Dėl AGIA asociacijos narių mums nekyla jokių abejonių, tačiau dėl didelės dalies vairuotojų sąmoningumo dar reikia nemažai pastangų. Daugelis žino, jog antrą kartą naudoti tepalus draudžiama, tačiau kaip rodo praktika su jais elgiasi ne visada atsakingai, ieško kuo didesnės naudos ir neįvertina keliamo pavojaus. Pakartotinai naudojama alyva labai kenksminga ir užteršia aplinką ilgam laikui“.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gamintojai ir importuotojai per metus patiekia vidaus rinkai virš 20 tūkstančių tonų alyvos, tačiau surenkama ir perdirbama tik apie ketvirtadalis šio tipo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto kiekio.
Pasak UAB „EOLTAS“ vykdančiojo direktoriaus Marijaus Montvilo, panaudota automobilių variklio alyva yra vienas iš pavojingiausių taršalų dėl joje esančių toksiškų medžiagų: švino, kadmio bei arseno. Tad kiekvienam vairuotojui svarbu žinoti, jog būtina tinkamai utilizuoti panaudotą automobilinį tepalą. Skaičiuojama, jog net ir vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.
„Šis atliekų srautas kelia daug rūpesčių tiek aplinkosaugai, tiek automobilių verslo atstovams. Mums labai svarbu, kad pirkėjai žinotų apie galimas pasekmes, jei su panaudotos alyvos atliekomis bus elgiamasi ne pagal nustatytas taisykles“, – sako M. Montvilas.
Aplinkosaugininkų duomenimis, kasmet Lietuvoje sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama maždaug 6 tūkst. tonų panaudotos alyvos. Na, o pasaulinė statistika rodo, kad panašiu būdu elgiamasi maždaug su 95 proc. tokio tipo teršalų, dalis patenka tiesiai į sąvartynus ar neteisėtai pašalinama gamtoje. Visuomenė piktinasi plastiko tarša ar šiukšlėmis atokesnėse vietovėse, tačiau dažnai pamiršta, kad panaudoti tepalai sukelia nemažiau, bet gal net ir daugiau žalos aplinkai bei žmonių sveikatai.
