Mąstyti ekologiškai šiandien beveik prilygsta būti šiuolaikiškam. Tačiau kol vieni gilinasi į švaresnio pasaulio aktualijas, jų pašonėje kaimyno kaminai dažnai pučia „nelegalius“ tirštų dūmų debesis. Kurui panaudoti alyvos atliekas – visuomenėje vis dar gana paplitęs „taupymo“ planas. Deja, nors ir taupus, nieko bendro neturintis su ekologija. Nebent kaip ištikimas jos priešas.
Įstatymais draudžiama ne tik deginti įprastiniam naudojimui nebetinkamos alyvos (tepalų) likučius, bet ir maišyti juos su kitomis medžiagomis, išleisti į kanalizacijos sistemas, vandens telkinius, išlieti ant dirvožemio, išmesti į konteinerius.
Pašlijo sveikata? Kaltininkai gali būti šalimais
Informacijos apie ne pagal paskirtį naudojamos alyvos žalą vis daugėja, tačiau nemaža visuomenės dalis vis dar numoja į tai ranka. Net iš pažiūros nekalti bet kokios mineralinės, nebetinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį, alyvos kiekiai gali padaryti daug žalos. Vienas populiariausių būdų atsikratyti naudotos alyvos, iš to išpešant dar ir naudos – ją naudoti kaip kurą. Deja, deginant šias atliekas, žala ypač didelė. Išsiskiriančios kietosios dalelės patenka į atmosferą, nusėda ant žemės paviršiaus, su vandeniu pakliūva į dirvą ir gruntinius vandenis. Žalingi abu atvejai – tiek padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija atmosferoje, tiek jų tarša dirvožemyje. Nukenčia mikroorganizmai, augalai, gyvūnai ir, žinoma, žmonės. Išpopuliarintas teiginys, kad naudotoje alyvoje puikuojasi, ko gero, visa Mendelejevo lentelė, gal kiek ir perdėtas, tačiau iškalbingas. Patekę į organizmus įvairūs sunkieji metalai gali sukelti vėžinius susirgimus, pažeisti nervų sistemą, inkstus ir lemti kitus sveikatos sutrikimus. Tiesa, žalingas poveikis dažnai išryškėja tik po kurio laiko. Taigi, jei netikėtai imsite skųstis savo ar namiškių sveikata, apsidairykite – galbūt prie to kažkiek prisidėjo ir kaimynystėje įsitaisęs taupaus „kuro“ entuziastas?
„Parduodu atrabotkę“
Nors bet koks alyvos atliekų naudojimas griežtai draudžiamas įstatymų, pasidairius po skelbimų portalus, paaiškėja, kad daugelio piliečių tai nei kiek nebaugina. Skelbimai, kuriuose siūloma įsigyti naudotos alyvos (tepalų, „atrabotkės“), dažnai dideliais kiekiais, ar net „buržuikes“ jai deginti, bado akis. Beje, pokalbių portaluose netrūksta ne tik skelbimų, siūlančių pirkti – neretai užverda ir diskusijos bei žarstomi patarimai. Vieną kitą komentarą apie tai, kaip baisiai smirdi deginama alyva ir viską aplinkui padengia bjaurūs suodžiai, dažniausiai atremia gerokai „svaresnis“ argumentas „manęs tai nedomina“. Atsiranda ir draugiškų patarimų, kaip geriau su atliekomis pasielgti – esą visada su džiaugsmu priims kažkuris „garažėlis“ ar tiesiog pečkuriai. Na, o jei deginti neaktualu, juk bet kada suspėsi nusitepti alyva tvoras – kam mėtyti pinigus brangiems impregnantams? Patikrinta kaimiška patirtis! Tiesa, vienas kitas vartotojas pasigiria, kad alyvai deginti jis turįs specialią krosnį. Galbūt tai tiesa: deginti naudotą alyvą – ne nusikaltimas, jei tik turi įsigijęs šiuolaikišką, brangų katilą su dvigubais filtrais, bei paaukojęs nemažai laiko gauti leidimui jį statyti. Tik ar apsimoka? Ko gero, vargiai. Todėl daugelis praktiškų tautiečių vis dar linkę nesukti sau galvos – prisireikus pirkti tepalus pagal skelbimą ar naudoti sukauptus savus ir džiaugtis tam visiškai nepritaikytos krosnies skleidžiama pigia šiluma.
„Kaminukų“ pasalos
Tikėjimas, kad šildytis bus galima iki soties, ir „nei šunys nesulos“, vieną dieną gali imti ir subliūkšti. Aplinkos ministerijos vykdomos specialios akcijos padeda aptikti nemažai pažeidėjų. Štai, pavyzdžiui, Šiaulių regiono apsaugos departamento akcijos „Kaminukas“ statistika: surasti 24 pažeidėjai – 13 įmonių ir 11 gyventojų, – naudoję atliekas kurui. Jiems paskirta baudų už beveik 1 tūkst. eurų. Ne itin įspūdinga baudų suma vis tik, reiktų tikėtis, atgraso pavienius gyventojus. Tačiau didžiausi pažeidimai – tikrai ne pigiau pasišildyti nusprendusių gyventojų. Akis badantys atviri portalų skelbimai apie didžiulius parduodamus neleistinos medžiagos kiekius leidžia daryti prielaidą, kad kažkam tai ne būdas sutaupyti ar „prisidurti“, o nuolatinis verslas.
Beje, dalis pažeidėjų teigia tiesiog nežinoję, kad savo krosnyse gali deginti tik kurą, o ne atliekas. Tačiau informacijos trūkumu skųstis, ko gero, nevertėtų: automobilių savininkai visą būtiną informaciją apie tai, kaip elgtis su tokiomis atliekomis, gali rasti „Autogamintojų ir importuotojų“ svetainėje www.agia.lt. Egzistuoja du teisėti būdai, kaip elgtis su panaudota alyva. Pirmasis – perduoti ją atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šios rūšies atliekas. Antrasis – palikti autoservisuose, jeigu asmuo naudojasi jų paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę. Autoservisai taip pat privalo perduoti klientų atiduotą nebetinkamą naudoti alyvą atliekų tvarkymo įmonėms. Alyvos atliekos gali būti vėl prikeltos gyvenimui – sėkmingai perdirbtos į bazinę alyvą, tinkančią produktų gamybai, panaudotos ir asfalto, plieno, pramoninių bei buitinių katilų gamybai.
Aplinkosaugininkai ragina gyventojus būti pilietiškus ir apie įtarimus dėl galimo neteisėto alyvos likučių naudojimo pranešti artimiausiai aplinkos apsaugos agentūrai arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
