Nepaisant augančio automobilinių atliekų perdirbimo, Lietuva iki pat šiol susiduria su iššūkiais, tvarkant nuo ratų numontuotus gumos, tekstilės, metalo ir kt. pavojingas medžiagas bei jų komponentus. Aplinkosaugininkai suskaičiavo, jog šalies gyventojai kasmet perdirbimui priduoda apie 24 tūkstančius tonų padangų, tačiau dešimtadalis to kiekio vis dar atsiduria gamtoje ir nelegaliuose sąvartynuose.
„Augantis transporto priemonių skaičius lemia ir didėjantį nebenaudojamų padangų kiekį, todėl būtina tobulinti perdirbimo infrastruktūrą ir skatinti tvarias praktikas. Šiuo metu bene pagrindinė problema, jog didieji prekybos centrai vis dar per mažai prisideda prie tvaraus tvarkymosi, nors parduoda ypatingai didelius kiekius šių prekių. Stambiagabaričių atliekų aikštelių paskirtis visai kita. Jose neturėtų atidurti padangos, už kurių sutvarkymą pirkėjas jau sumokėjo. Visa su tuo susijusi našta turėtų atitekti pardavėjams ir importuotojams, o ne kitiems ūkio subjektams. Tuo tarpu pas mus dar iki šiol yra atvirkščiai”, – sako Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) vadovė Rita Zdanevičienė.
Pažangios padangų perdirbimo sistemos
Žinomiausi pasaulyje padangų gamintojai nuolatos dirba prie konstrukcinių, inžinerinių medžiagų ir dizaino sprendimų, kurie palengvintų perdirbimą. Nuolat ieškoma būdų, kaip sumažinti gamyboje naudojamų klijų ir gumos mišinių kiekius.
Pavyzdžiui, 2021 m. „IAA MOBILITY” Miunchene surengtoje parodoje, skirtoje lengviesiems automobiliams ir mobilumo sprendimams, pristatyta konceptinė „Conti GreenConcept” padanga, sukurta naudojant daugiau nei 50 proc. atsinaujinančių arba perdirbtų medžiagų (perdirbtas plienas, guma iš senų padangų, natūralūs kaučiukai ir silicio dioksidas iš grūdinių kultūrų). Protektorius (viršutinis sluoksnis) sukurtas taip, kad būtų lengvai nuimamas ir pakeičiamas nauju, neišmetant visos padangos – likusi konstrukcijos dalis tarnauja toliau. Akivaizdu, jog tokie ir panašūs sprendimai kuo toliau, tuo labiau sumažins atliekų kiekį ir taupys žaliavas.
Didieji gamintojai siekia, kad iki 2050 m. visa jų produkcija būtų gaminama iš 100 proc. perdirbtų ar atsinaujinančių medžiagų, gaunamų iš uždaro ciklo, neturinčio žalingo poveikio žmonėms ar aplinkai. Tikimasi, kad maždaug po dvejų dešimtmečių šioje srityje pavyks pasiekti visiško klimato neutralumo absoliučiai visose tiekimo grandinėse.
Padangos – vis dar labai pavojinga atlieka, nešanti paslėptus kaštus
Nors gali atrodyti, kad pasaulis juda teisinga linkme ir automobilių pramonė teršia vis mažiau, tačiau senų padangų utilizavimas dar kurį laiką išliks taršą keliančiu sektoriumi. Gamtoje guma suyra per 120–140 metų, o pats procesas sukelia ne tik vizualinę taršą, bet ir rimtas aplinkosaugines problemas. Laikui bėgant, į dirvožemį ir vandenį patenka kenksmingos cheminės medžiagos bei mikroplastikai, kurie gali patekti į maisto grandinę.
„Žmonės dažnai nesusimąsto, kad net viena gamtoje išmesta padanga gali turėti ilgalaikių pasekmių aplinkai. Be to, nesąžiningai atsikratę, jie rizikuoja ne tik gauti baudą, bet ir prisidėti prie ekologinių katastrofų. Kasmet tūkstančiai vairuotojų Lietuvoje susiduria su tuo pačiu iššūkiu – kur dėti senas padangas, kai ateina jų keitimo sezonas. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai jos neatsakingai paliekamos pamiškėse, apleistuose pastatuose ar net vandens telkiniuose. Dar ne visi supranta, kad netinkamas tokių atliekų šalinimas gali brangiai kainuoti ne tik gamtai, bet ir pačiam vairuotojui“, – teigia R. Zdanevičienė.
Kodėl baudos gali būti didesnės, nei tikitės?
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad baudos už netinkamai utilizuotas padangas gali būti labai įvairios. Fiziniai asmenys gali būti nubausti nuo 30 iki 90 eurų. Jei išmetama dideliais kiekiais ar padaroma reikšminga žala gamtai, suma gali siekti ir 4300 eurų. Juridiniams asmenims baudos gali svyruoti nuo 300 iki 6000 eurų.
Be tiesioginių baudų reikėtų nepamiršti ir netiesioginių kaštų. Pavyzdžiui jei padangos sukelia gaisrą, jo gesinimo kaštai gali būti išieškoti iš kaltininko. Tokiais atvejais patirti nuostoliai, tikėtina, sieks keliasdešimt tūkstančių eurų.
Atsakingas tvarkymas: ne tik pareiga, bet ir protingas sprendimas
Norint išvengti baudų ir apsaugoti gamtą, senas padangas galima priduoti keliais būdais:
- Autoservisuose – keičiant padangas, servisai privalo priimti senas.
- Padangų pardavimo vietose – jei perkate naujas padangas, pardavėjas turi priimti tiek pat senų.
Pasak R. Zdanevičienės, atsakingas tvarkymas yra ne tik būtinybė, bet ir išmintingas pasirinkimas: „Perdirbtos padangos gali būti naudojamos kuriant sporto aikštynų dangas, kelių dangas ar net naujas padangas. Jei visi laikytumėmės atsakingo vartojimo principų, galėtume ženkliai sumažinti taršą ir išvengti nereikalingų nuostolių“, – pažymi ji.
