Skip to main content

Lietuvoje bemaž pusė nebetinkamų naudoti automobilių padangų utilizuojama kitų sąskaita

Lietuvoje bemaž pusė nebetinkamų naudoti automobilių padangų utilizuojama kitų sąskaita

„UN Comtrade Database“ – oficiali Tarptautinės prekybos statistika – skelbia, jog per paskutinius penkerius metus į Lietuvą įvežama maždaug po 40 tūkst. tonų padangų, o surenkama ir išgabenama perdirbimui į užsienį tik apie 15 tūkst. tonų. Šalies atliekų tvarkytojai pateikia kiek kitokius skaičius, tačiau pripažįsta, jog padėtis šiame sektoriuje išties prasta – pas mus, vietoje, perdirbama ir utilizuojama tik nedidelė dalis.

Didžiausi surinkimo kaštai tenka atliekų tvarkytojams ir gamintojus bei importuotojus vienijančioms organizacijoms            

Autogamintojų ir importuotojų asociacijos „AGIA“ vadovė Rita Zdanevičienė sako, jog situaciją iš esmės būtų galima pakeisti, jei pavyktų įtinkinti prie atsakingo požiūrio į tvarkymąsi prisijungti turgaus prekeivius ir internetu padangas pardavinėjančius juridinius bei fizinius asmenis. Taip pat rūpesčių kelia kai kurios logistikos kompanijos, kurios autodetalėmis apsirūpina užsienyje, o nebereikalingomis atsikrato Lietuvoje, niekaip neprisidėdamos prie jų utilizavimo.

Asociacijos direktorės teigimu, panaudotų padangų eksportas iš Lietuvos kiekvienais metais auga, o oficialiai veikiantys padangų pardavėjai, turimais duomenimis, tikrai tokių kiekių neįveža. Metinis perviršis, įvairiais skaičiavimais siekia apie 8 tūkst. tonų.

„Problemos žinomos ir jos neišsprendžiamos per labai trumpą laiką. Net gyventojai  iš garažų jas vis dar traukia. Jau galvojome, kad po intensyvios reklaminės ir šviečiamosios kampanijos per praėjusius metus žmonės atsikratys senomis padangomis, juk susitvarkyti tikrai yra nebrangu. Tačiau paaiškėjo, jog ne. Žmonės jų dar randa ir randa. Gal tvarkydami sodybas, pamiškes… Bet pagrindinė problema, kad kol kas sunku įtinkinti kai kuriuos prekybininkus, kad ir jiems tinkamai tvarkyti tokias atliekas taip pat naudinga. Tereikia prisijungti prie centralizuotai jau veikiančios sistemos. Svarbu suvokti, jog narystė AGIA organizacijoje tikrai kainuos pigiau, nei nelegalių būdų paieška.“, – teigia R. Zdanevičienė.

Didžiuliai kiekiai nebetinkamų padangų išvežama perdirbimui į Lenkiją

Padangų atliekoms nuo 2016 m. Lietuvoje taikoma užduotis – perdirbti (ar kitaip panaudoti) ne mažiau kaip 80 proc. vidaus rinkai tiektų padangų kiekio.

Pas mus bene labiausiai prie šio tikslo prisideda cemento gamintojai, o iniciatyva gumos granules naudoti kelių ir takų tiesimo technologiniuose procesuose kiek prigeso.

Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje iš jų gaminamos įvairios kelių ir stadionų dangos, naudojamos kaip cemento komponentas, gaminama šiluma. Absoliutus lyderis Europoje šioje srityje – Portugalija, Italija ir Danija. Šių šalių produkcija eksportuojama ir  į kitas šalis. Lietuvos kaimynė Švedija net 55 proc. tokių atliekų panaudoja energijai išgauti. Latvija panašiai panaudoja apie 30 proc.

Tinkamai susitvarkyti trūksta tik sąmoningumo

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, baudos už netinkamai utilizuotas padangas gali svyruoti labai skirtingai, priklausomai ne tik nuo pažeidimo pobūdžio bet ir aplinkai padarytos žalos, užteršus vieną ar kelis aplinkos komponentus panaudotomis padangomis, mąsto/kiekio.

Kiekvienas atvejis ar tyrimas vertinamas atskirai ir individualiai.

Bauda fiziniams asmenims gali siekti nuo įspėjimo arba nuo 30 iki 90 Eur, o maksimali – nuo 2300 iki 2900 Eur. Baudos dydis tiesiogiai susijęs ir priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio. Juridiniams asmenims baudos siekia nuo 300 iki 850 Eur, ir maksimali – nuo 1700 iki 6000 Eur. Juridiniams asmenims baudos dydis taip pat priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio.

Bene labiausiai panaudotomis padangomis užteršti Šalčininkų ir Vilniaus regionai

Praėjusiais metais vien Valstybinių miškų urėdijos miškininkai Lietuvos miškuose surinko daugiau kaip 268 tonas gyventojų išmestų padangų, todėl ragina žmones būti atsakingais ir atliekų bei senų padangų nevežti į mišką, o pristatyti į tam skirtas vietas.

Šalčininkų regioninio padalinio miškininkai surinko net  52 tonas. Kretingos regioniniame padalinyje darbuotojai praėjusiais metais surinko beveik 27 tonas padangų, Nemenčinės regioniniame padalinyje miškininkai pašalino 20 tonų senų padangų. Dubravos regioniniame padalinyje surinkta daugiau kaip 15, Radviliškio – daugiau kaip 13 tonų padangų.

2019 m. miškuose išmestų nenaudojamų padangų rasta beveik 157 tonos, 2018 m. – 99,7 tonos.

Tinkamai sutvarkyti senas padangas galima nemokamai. Už didelį kiekį – tenka primokėti

Legaliai atsikratyti padangomis Lietuvoje galima net penkiais būdais: tokį pat kiekį, kokį perki, atiduodant pardavėjui; paliekant automobilių servise, kuriame tos padangos keičiamos; 4 vnt. per metus leidžiama atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles; arba bet kokį skaičių, susimokėjus tam tikrą mokestį atliekų tvarkytojams.