Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2020 m. padangų atliekų sektoriaus laukia rimta krizė – padangoms sutvarkyti nebus surinkta pakankamai lėšų, nes importuotojams labiau apsimokės mokėti palyginti nedidelį taršos mokestį, o ne finansuoti jų sutvarkymą ir dar papildomai mokėti už regioninių atliekų tvarkymo centrų aikštelėse susikaupusias senas padangas. Centrų atstovai sako, kad importuotojai vengia vykdyti savo pareigas.
Nuo 2020 m. pradžios padangų importuotojų, kurie atliekas tvarko individualiai arba per ne pelno siekiančias organizacijas, laukia papildomos sąnaudos – Aplinkos ministerijos (AM) inicijuoti įstatymo pakeitimai numato, kad šie subjektai turi finansuoti ir savivaldybių valdomų regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) aikštelėse susikaupusių senų padangų tvarkymą.
Rinkos dalyviai skambina pavojaus varpais: didėjant padangų atliekų tvarkymo kainai ir dar prisidėjus papildomoms išlaidoms už RATC infrastruktūrą, legaliems padangų importuotojams labiau apsimokės sumokėti taršos mokestį, kuris šiuo metu su indeksacija siekia 112 Eur/t, ir pasitraukti iš organizacijų, užsiimančių kolektyviniu šių atliekų surinkimu ir tvarkymu.
„Lenkijoje padangų atliekų tvarkymo paslauga pabrango apie 15 Eur/t ir dabar siekia apie 25 Eur/t. Turėsime kelti kainą ir Lietuvos organizacijoms – dėl brangusio transportavimo ir tvarkymo prašysime iš jų kiek daugiau nei 100 Eur/t. Organizacijoms prisidės dar ir RATC aikštelių infrastruktūros mokestis. Padangų tonos sutvarkymas joms iš viso gali kainuoti iki 120 Eur“, – skaičiuoja Andrius Markevičius, su prekės ženklu „Tirebee“ dirbančios UAB „Antrinis perdirbimas“ vadovas.
„Antrinis perdirbimas“ 2019 m. sutvarkė apie 12.000 t Lietuvos rinkai patiektų padangų. Dalį jų bendrovė išgabena deginti į „Akmenės cemento“ gamyklą, čia pakliūva apie 30% jos surenkamų padangų. Didžiausi jų kiekiai iškeliauja į Lenkiją, kur įmonė turi sutartis su 6 padangų perdirbimo gamyklomis.
Išeina „Brigdestone“
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, padangų importuotojai turi teisę rinktis vieną iš dviejų atliekų tvarkymo finansavimo variantų. Vienas jų – finansuoti ir organizuoti 80% įvežto padangų kiekio sutvarkymą, tai galima padaryti per ne pelno siekiančias organizacijas arba individualiai. Kitas galimas būdas – sumokėti mokestį už teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis.
olektyvinį padangų tvarkymą Lietuvoje šiuo metu organizuoja 3 subjektai: Padangų importuotojų organizacija (PIO), Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) ir Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AGIA). 2018 m. jos iš viso sutvarkė 25.046 t padangų atliekų. Iš jų didžiausia yra PIO, kuri sutvarko iki 14.000 t padangų per metus ir užima apie pusę legalios rinkos. 17% (4.258 t) 2018 m. turėjo importuotojai, pasirinkę individualaus padangų tvarkymo variantą.
„Nenustebčiau, jei dalis importuotojų išeis iš organizacijų. Kiekvienas verslininkas moka skaičiuoti. Jei taršos mokestis bus mažesnis, nei tenka mokėti už dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje, sąmoningumas gali greitai išgaruoti“, – sako Rita Zdanevičienė, per metus apie 1.000 t padangų atliekų tvarkymą organizuojančios AGIA vadovė.
Anot Danguolės Butkienės, PIO direktorės, pasitraukimo iš organizacijų procesas jau prasidėjo.
„Tarptautinė bendrovė „Bridgestone“, su kuria sėkmingai bendradarbiavome, išeina iš Lietuvos. Turiu oficialų jų raštą“, – tvirtina ji.
RATC sako stokojantys lėšų aikštelėse susikaupusioms padangoms tvarkyti, nes tuo nesirūpina jų gamintojai bei importuotojai. Alytaus RATC išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad po gaisro „Ekologistikoje“ padangų surinkimas iš regiono sustojo, beveik visos aikštelės buvo perpildytos, jose sukaupti maksimalūs leistini padangų kiekiai. Centro surinkti duomenys rodo, kad atliekų aikštelėse surenkama 90% regione susidarančių padangų kiekio, o tai, centro nuomone, reiškia, kad gamintojai importuotojai Alytaus regione padangų faktiškai nesurenka ir jų tvarkymo nefinansuoja.
PIO vadovė teigia, kad kai kurių RATC siūlyti įkainiai neadekvačiai dideli, be to, organizacijos negali būti atsakingos už automobilių servisus, kitus rinkos dalyvius, kurie dirba nelegaliai ar pusiau nelegaliai, nevykdo apskaitos ir nesikreipia į organizacijas.
„Lietuvoje yra daugiau nei 5.500 automobilių serviso paslaugas teikiančių įmonių ir tik kiek daugiau nei 1.000 jų veda apskaitą, vykdo atliekų surinkimą taip, kaip reikia. Iš tų, kurie į mus kreipėsi, padangas mes paėmėme. Taip pat nemokamai sutvarkėme apie 2.000 t RATC aikštelėse susikaupusių padangų“, – aiškina D. Butkienė.
Pinigų 2020 m. nebus
„Antrinio perdirbimo“ vadovo teigimu, pasirinkti taršos mokestį importuotojams bus naudingiau ir dėl to, kad su organizacijomis reikia atsiskaityti kas mėnesį, o taršos mokestis mokamas už praėjusius metus – šiuo atveju iki 2021 m. vasario 28 d.
„Tai reiškia, kad 2020 m. importuotojai nefinansuos padangų tvarkymo ir sakys, kad sumokės į valstybės biudžetą taršos mokestį. Šių metų biudžete toms padangoms sutvarkyti pinigų nenumatyta, konkursus valstybė skelbs tik 2021 m. Sunkiai įsivaizduoju, kada tos padangos bus sutvarkytos“, – aiškina jis.
D. Butkienė sako, kad organizacijų paslaugų 2020 m. gali atsisakyti ir daugiau importuotojų, vadinasi, PIO surinks daug mažiau lėšų padangoms tvarkyti nei ankstesniais metais.
„2020 m. greičiausiai Lietuvoje turėsime gerokai mažesnį oficialiai deklaruotą padangų kiekį ir gerokai daugiau padangų, už kurių sutvarkymą niekas nesumokėjo. Lėšų tvarkymui beveik nebus“, – prognozuoja ji.
D. Butkienės nuomone, pristigus lėšų greičiausiai bus pasiryžta gerokai didinti taršos mokestį, tačiau lėšų padangoms tvarkyti 2020 m. vis tiek neatsiras, nes mokestis mokamas už praėjusius metus.
Anot Simono Račkausko, AM Atliekų politikos grupės vyriausiojo specialisto, kiek importuotojams brangs padangų atliekų sutvarkymo paslaugos, priklausys jų užimamos rinkos dydžio.
„Gamintojai ir importuotojai privalės finansuoti tokią padangų atliekų sutvarkymo dalį, kuri bus nustatyta remiantis rinkos dalies apskaičiavimo metodika. Kuo daugiau padangų bus tiekiama, tuo labiau didės pareigos vykdyti padangų atliekų tvarkymą mastas“, – aiškina jis.
RATC skaičiuoja, kad per metus į jų valdomas aikšteles patenka apie 5.000 t padangų atliekų. Anot „Antrinio perdirbimo“ vadovo, iš taršos mokesčio, kurį sumoka padangų importuotojai, galėtų būti sutvarkyta apie 40% šio kiekio, tačiau lėšų tam beveik neskiriama.
„Vietoj to ministerija rado paprasčiausią išeitį – perkelti prievolę mokėti už šių padangų sutvarkymą tiems rinkos dalyviams, kurie ir taip padangų tvarkymą finansuoja“, – piktinasi jis.
Anot AM, išmokėjimai savivaldybėms už padangų sutvarkymą iš Atliekų tvarkymo programos, kur kaupiamas taršos mokestis už įvairias atliekas, 2019 m. siekė 236,8 Eur, iš viso buvo sutvarkyta 12.900 t senų padangų. 2018 m. išmokėta 24.806 Eur, iš šių lėšų sutvarkyta 1.943,7 t padangų atliekų.
Plūsta į aikšteles
Anot A. Markevičiaus, jau ir dabar dalis importuotojų pasirenka variantą mokėti taršos mokestį, o ne kolektyviai ar individualiai finansuoja padangų sutvarkymą.
„Padangų platintojai nenori paimti atliekų, jei naujos padangos perkamos ne iš jų. Todėl atliekų dalis patenka į RATC aikštelės. Tai gana paprasta, nes RATC įstatymu nėra įpareigoti suvesti duomenų į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) – jie turi galimybę taikyti suminę atliekų apskaitą jas priėmę“, – dėsto jis.
Jo nuomone, į RATC aikšteles taip pat atkeliauja nelegalių – importuotojų sąvade neužsiregistravusių – importuotojų į Lietuvą įvežamos padangos. Kitas galimas srautas – padangos, kurios į Lietuvą atvyksta drauge su įvežamais automobiliais; jis, anot „Antrinio perdirbimo“ vadovo, gali sudaryti iki 30% padangų atliekų metinės rinkos. Dar vienas šaltinis – padangos, gyventojų įsigytos užsienyje arba iš kitos šalies internetu.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, senų padangų perdirbimu ir panaudojimu Lietuvoje užsiima 9 įmonės, realią šią veiklą vykdo vos kelios. Tai „Akmenės cementas“, kuris jas naudoja kaip alternatyvų kurą, 2018 m. įmonė sukūreno 3.823 t padangų atliekų. UAB „Metaloidas“ iš nebetinkamų naudoti sunkvežimių padangų daro apsauginius kilimėlius, kurie naudojami atliekant sprogdinimo darbus ir padengiant sunkiai išvažiuojamus kelius, taip pat gamina gumos granules ir gumos granulių trinkeles. UAB „Ekobazė“ iš padangų gamina granuliatą, kurį galima naudoti asfaltuojant kelius. Nedidelius senų padangų kiekius perdirba bendrovės „Landista“, „Energija“, „Re-notas“.
Kai kurie kiti Lietuvos padangų perdirbėjai yra patekę į sudėtingą padėtį. Po gaisro veiklos greičiausiai neatnaujins „Ekologistika“. Jonavos r. bendrovei „Trys A“ šiuo metu vykdoma bankroto procedūra, Zarasų įmonė „Torgita“, kurios teritorijoje taip pat susikaupė kalnai neperdirbtų padangų, svarsto užsidaryti.