Pastaruoju metu Lietuvoje eksploatuoti netinkami automobiliai, jų ardymas, naikinimas ir išregistravimas tampa vis aktualesne tema. Įvertinę remonto sąmatas, gyventojai vis dažniau apsisprendžia verčiau tiesiog atsikratyti seno automobilio, nei jį remontuoti tam, kad praeiti eilinę techninę apžiūrą. Tačiau automobilistams dažnai kyla klausimų kaip vyksta automobilio naikinimas, kas gali tai daryti ir ar teisėta yra prekiauti naikinimui atiduotų automobilių dalimis?
Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu VĮ „Regitra“ galiojančią tvarką, išregistruoti gyventojų naikinimui atiduotus automobilius privalo atliekų tvarkytojai, kurie teisėtai užsiima automobilių naikinimu. Tokiais atliekų tvarkytojais gali tapti tik juridiniai asmenys, kurie yra gavę tokiai veiklai būtinus aplinkosauginius veiklos leidimus, veda atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą Vieningoje gaminių ir pakuočių atliekų informacinėje sistemoje (GPAIS).
„Automobilio naikinimo procesas yra griežtai teisiškai reglamentuotas. Visų pirma privalu seną automobilį nukenksminti pašalinant iš jo pavojingas dalis (akumuliatorius, dujinę įrangą, amortizatorius, filtrus, oro pagalves, alyvą, aušinimo, stadžių ir pan. skysčius). Tik nukenksmintas automobilis gali būti toliau ardomas. Paprastai tolimesniam ardymui naudojami du būdai. Automobilis susmulkinamas naudojant specialią įrangą arba ardomas rankiniu būdu. Tačiau abiem atvejais yra privaloma atskirti pakartotiniam naudojimui tinkamas automobilio dalis, o susidariusias atliekas išrūšiuoti atskiriant metalą, plastiką, stiklą, padangas, gumą, tekstilę ir pan. Susidariusios atliekos vėliau perduodamos atitinkamų atliekų tvarkytojams prioritetą teikiant atliekų perdirbimui. Toli gražu ne visos automobilinės atliekos turi vertę. Šiuo metu parduoti atliekų tvarkymo rinkoje galima tik metalo, akumuliatorių, kai kurių rūšių katalizatorių ir menką dalį plastiko atliekų, o už didžiosos dalies automobilinio plastiko, stiklo, visų skysčių, padangų, filtrų ir pan. atliekų sutvarkymą tenka sumokėti“, – teigia Autogamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Rita Zdanevičienė.
Visoje Europos Sąjungoje atliekų tvarkymo srityje privaloma laikytis atliekų tvarkymo prioritetų. Aukščiausiu prioritetu yra laikomas atliekų susidarymo vengimas, tačiau jei atliekų susidarymo išvengti visgi neįmanoma, antruoju prioritetu laikomas pakartotinis susidariusių atliekų naudojimas pagal pirminę paskirtį. Tik paaiškėjus, kad atliekų susidarymo išvengti ar pakartotinai jų panaudoti neįmanoma, siūloma ieškoti būdų atliekas perdirbti į žaliavas naujų produktų gamybai (trečiasis prioritetas). Ketvirtasis prioritetas nustato, kad nepavykus pritaikyti aukštesnių prioritetų, atliekas reiktų stengtis panaudoti energijai gauti, pavyzdžiui, išgaunant šiluminę energiją arga gaminant elektros energiją atitinkamose atliekų naudojimo jėgainėse. Tik paskutinysis penktasis prioritetas leidžia atliekas šalinti sąvartynuose arba kitais neefektyviais šalinimo būdais.
Akivaizdu, kad pakartotinis naikinamo automobilio detalių panaudojimas atitinka antrąjį atliekų tvarkymo prioritetą ir atliekų tvarkymo požiūriu yra pageidautinas. Tačiau, kaip vyksta naudotų autodetalių prekyba ir ar saugu naudoti naikinamų automobilių detales pakartotinai?
