Kiekvienais metais į Lietuvos teritoriją atvežama dešimtys tūkstančių lengvųjų automobilių. Automobilių importas gali būti išties pelninga veikla, tačiau ja užsiimantys ne visuomet žino jiems tenkančias pareigas.
Autogamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Rita Zdanevičienė primena, kad pagal šalyje galiojančius įstatymus, transporto priemonių importuotojais laikomi visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie transporto priemones į šalį įveža su tikslu parduoti arba per metus daugiau nei penkias transporto priemones atsiveža savo reikmėms. Šiems asmenims ir įmonėms privalu organizuoti ir finansuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą – t. y. sudaryti sąlygas gyventojams nemokamai priduoti senas ir naudoti nebetinkamas transporto priemones ir pasirūpinti jų tinkamu bei teisėtu sutvarkymu.
„Neretai savo pareigų importuotojai nevykdo, nes paprasčiausiai nežino tokio savo statuso ir su juo įgyjamų prievolių. Ypač tai pasakytina apie fizinius asmenis, kurie įregistravę savo veiklą, tačiau dažnai mano, jog per metus atsivežę iš užsienio pardavimui automobilius ūkinės veiklos nevykdo ir automobilių importuotojais netampa. Vis tik įstatymai aiškiai nurodo, kad tokie asmenys, kaip ir įmonės, turi finansuoti ENTP tvarkymą“, – sako R. Zdanevičienė.
Privalo dalyvauti ENTP tvarkymo sistemoje
Transporto priemonių importuotojams tenkančios pareigos yra numatytos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. Jame apibrėžiama, kad pradėję vidaus rinkai tiekti transporto priemones juridiniai ir fiziniai asmenys per tris mėnesius nuo tokios veiklos pradžios privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade.
„Į registrą įtraukti transporto priemonių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą ir tvarkymą. Tai reiškia, kad jie turi sudaryti sutartis su teisę ENTP surinkti ir tvarkyti turinčiomis įmonėmis ir finansuoti tinkamą ENTP sutvarkymą“, – sako R. Zdanevičienė. Anot Autogamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės, transporto priemonių importuotojai taip pat turi sudaryti sąlygas gyventojams nemokamai tvarkymui atiduoti vertės neturinčias ENTP ir užtikrinti mažiausiai vienos ENTP surinkimo vietos apskrityje įrengimą ir veikimą.
Minėtos pareigos automobilių importuotojams yra nustatytos ne šiaip sau, o tam, kad būtų užtikrinama švaresnė ir saugesnė aplinka. Pasak jos, eksploatuoti netinkami automobiliai deramai netvarkomi gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai ir pakenkti aplinkai, nes juose yra daug pavojingosioms priskiriamų atliekų – tokių kaip naudoti akumuliatoriai, oro, kuro ir tepalo filtrai, amortizatoriai, elektronikos prietaisai ir kt.
„Seni, eksploatuoti netinkami automobiliai palikti rūdyti kur nors pakelėse ar daugiabučių kiemuose ne tik užima vietą ir nepuošia aplinkos, bet ir yra didžiulė grėsmė. Dažnas neįsivaizduoja, kiek pavojingų medžiagų yra viename automobilyje. Nebenaudojamos transporto priemonės tinkamai nesutvarkius visos jos gali patekti į aplinką, ją užteršti, pasiekti vandens telkinius, gruntinius vandenis, o per jį patekti ir į maisto grandinę“. – sako R. Zdanevičienė.
Pareigas gali vykdyti ir kolektyviai
Be šių pareigų tiesiogiai organizuoti ENTP tvarkymą importuotojai taip pat privalo savo lėšomis šviesti visuomenę ENTP tvarkymo klausimais ir daryti tai aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Be abejo, visas šias pareigas tinkamai atlikti savarankiškai smulkiems importuotojams gali būti sudėtinga. Dėl to daugelis apie tai žinančių šias prievoles vykdo kolektyviai, patikėdami jas licencijuotoms organizacijoms. Anot R. Zdanevičienės, daugeliu atvejų tai daryti yra racionaliau, nes, pavyzdžiui, asmuo per metus vidaus rinkai tiekiantis vos keletą transporto priemonių greičiausiai neturi reikiamų resursų sudaryti sąlygas ENTP surinkimui ar vykdyti visuomenės švietimą.
„Bet kokiu atveju importuotojams tenkančios prievolės turi būti vykdomos – jei ne dėl atsakomybės prieš visuomenę, tai tuomet bent jau dėl gręsiančių nuobaudų. Šios gali būti išties nemažos ir siekti iki daugiau kaip 14 tūkst. eurų fiziniams asmenims bei 23 tūkst. eurų juridiniams subjektams“, – pažymi R. Zdanevičienė.
