News

Pavasarėjantys miškai apnuogina automobilių ardytojų problemą

Posted by augis
Category:

Paskelbus karantiną ir atšilus orams daugybė Lietuvos gyventojų savaitgaliais saugaus atokvėpio ieško šalies miškuose ar kitose nuošalesnėse gamtos vietose. Deja, kaip ir kiekvieną pavasarį, jose akis vėl bado įvairių šiukšlių sankaupos, tarp kurių – gausybė automobilinių atliekų. Specialistų teigimu, dažnu atveju tai – neatsakingo automobilių ardytojų požiūrio pasekmė, rašoma pranešime.

Žvilgsnis krypsta į šešėlį

Kiekvieną pavasarį atliekų surinkimo akcijas savivaldybėse vykdančios Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorės Ritos Zdanevičienės teigimu, karantinas čia tikrai niekuo dėtas – miškuose ir pamiškėse aptinkamų svetimkūnių asortimentas panašus kasmet: automobilių sėdynės, buferiai, stiklai, veidrodėliai, įvairios vidaus ir išorės apdailos plastikinės detalės. „Akcijų metu iš sutartis su atliekų tvarkytojais sudariusių savivaldybių renkamos apmokestinamųjų gaminių ir alyvos atliekos, tačiau gauname nemažai paklausimų ir dėl atskirų automobilių dalių, tokių kaip sėdynės, įvairūs plastikai, sukauptos padangos. Labiausiai mus neramina tai, kad visos šios atliekos neturi susidaryti namų ūkiuose. Gyventojai nebetinkamus eksploatuoti automobilius turėtų atiduoti jų ardymu užsiimančioms įmonėms, tam jie turi ir įvairių finansinių paskatų“, – teigia R.Zdanevičienė.

Vienos didžiausių šalyje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius Paulius Repšys sako, kad dažniausiai šios atliekos nugula miškuose, nuošaliose pakelėse, taip pat ir buitinių atliekų konteineriuose bei nelegaliuose sąvartynuose, nors visos turėtų būti rūšiuojamos ir nukreipiamos perdirbti. Šiukšlių kaupimosi vietos skatina susimąstyti apie gyventojų abejingumą ar nežinojimą, tačiau atliekų specifika verčia specialistus kalbėti apie didesnę problemą – nelegalius automobilių ardytojus. „Legaliai veikiančios ir licencijuotos automobilių ardymo įmonės beveik visais atvejais užtikrina sklandų savo veiklos algoritmą, kuris apima ir sutartis su atliekų tvarkytojais. Todėl jų apskaitoje nė viena detalė nepalieka įmonės teritorijos kitu būdu nei atliekų tvarkytojų transporte. Tačiau šešėline automobilių remonto veikla užsiimantys asmenys oficialiai atliekų niekur priduoti negali, todėl ir užpildo jomis visas minėtas vietas“, – paaiškina P.Repšys.

Vienintelis kelias

Anot R.Zdanevičienės, AGIA finansuoja pramoninių ir automobilinių akumuliatorių, visų rūšių filtrų, amortizatorių, tepalų ir padangų surinkimą bei tvarkymą. Tokias atliekas gyventojai gali pristatyti ir į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visų surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių iki 95 proc. perdirbimą ar kitokį naudojimą Gyventojai turėtų perduoti savo automobilį licencijuotiems tvarkytojams, kurie dirba pagal nustatytus reikalavimus ir atsakingai elgiasi tiek su vertingomis, teigiamą vertę turinčiomis, tiek nevertingomis atliekomis.

Specialistės teigimu, tam gali paskatinti ir finansinė motyvacija. „Jei eksploatuoti nebetinkamas ar tiesiog moraliai pasenęs ir licencijuotam ardytojui atiduodamas automobilis bus pilnos komplektacijos, jis savaime turės ir kažkokią teigiamą vertę, todėl paprastai gyventojams įmonės už tokius automobilius sumoka“, – aiškina R.Zdanevičienė. P.Repšys primena, kad šiuo metu gyventojus priduoti senus automobilius jų ardytojams taip pat skatina ir valstybė.

„Šiuo metu Lietuvos gyventojai gali teikti prašymus tūkstančio eurų kompensacijoms gauti, jei savo seną taršų automobilį nuspręstų sunaikinti ir pakeisti į mažiau taršų. Nuo balandžio 20 dienos panaši skatinimo priemonė įsigalios ir norintiems seną automobilį keisti varomu elektra“, – sako P.Repšys. Jis pažymi, kad automobilį sunaikinimui galima priduoti bet kokios techninės būklės: važiuojantį ar nevažiuojantį. Svarbu prieš priduodant automobilį jo jokiu būdu neardyti ir neišpilinėti skysčių – tai yra taršios medžiagos, kurių perdirbimu turi pasirūpinti transporto priemonę sunaikinimui priėmęs atliekų tvarkytojas. „Patikimam atliekų tvarkytojui priduotas automobilis bus išardomas, tinkamos dalys apdorojamos ir perduodamos perdirbimui, o susidariusios atliekos sutvarkomos laikantis teisės aktuose numatytų aplinkosauginių reikalavimų“, – teigia P.Repšys.

Automobilių entuziastams pataria kreiptis į tvarkytojus

Specialistai sutinka, kad daliai automobilių savininkų pilnos komplektacijos automobilio pridavimas ardytojui nėra išeitis. Pavyzdžiui, eksploatuojantys retas ar senesnes mašinas entuziastai dėl detalių trūkumo neretai nusiperka vadinamuosius „donorus“ – to paties modelio automobilius, kurių dalis naudoja pagrindinei transporto priemonei modifikuoti.

Tačiau net ir tokiais atvejais išeičių yra – R.Zdanevičienės teigimu, pakaktų kreiptis tiesiai į atliekų tvarkytoją ir susitarti su juo dėl mokamos paslaugos. Anot P.Repšio, privačių atliekų tvarkymo paslaugų įmonių galima surasti kiekviename didesniame Lietuvos mieste. „Taip pat dėl kai kurių dalių pridavimo galima teirautis savivaldybių atliekų priėmimo aikštelėse arba pasikonsultuoti su buitinių atliekų tvarkytojais“, – teigia P.Repšys.

Parašykite komentarą

Atliekų išvežimo užsakymas







[recaptcha]

Atliekų išvežimo užsakymas

  • Fizinis asmuo
  • Juridinis asmuo






[recaptcha]






[recaptcha]

Skaičiuoklė

Įrašykite metų eigoje planuojamus į šalies vidaus rinką išleisti apmokestinamųjų gaminių, alyvos kiekį tonomis arba transporto priemonių kiekį vnt. ir sužinokite kiek kainuotų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymas dalyvaujant Autogamintojų ir Importuotojų Asociacijos (AGIA) sukurtoje atliekų tvarkymo sistemoje.